Stirninų medžioklės sėlinant

Sėlinimas yra labai populiari ir paplitusi medžioklės forma. Medžioklės metodas, kuris naudojamas tiek pradedančiųjų , tiek ir patyrusių medžiotojų, tačiau įgūdžių ribos yra potencialiai begalinės. 

Požymis, kuris skiria stirniną nuo patelių ir jauniklių – ragai. Dauguma stirninų sveria apie 25–40 kg, tačiau jie gali pasiekti ir didesnį kūno svorį. Stirninų mėsa yra skanus ir sveikas maisto šaltinis, bet vyresnio ir jauno gyvūno mėsa šiek tiek skirsis savo kokybę ir minkštumu. Kadangi medžioklė sėlinat vyksta šiltuoju metų laiku, medžiotojas tūrėtų būti tinkamai pasirengęs nedelsiant išdoroti ką tik sumedžiotą gyvūną, taip išsaugant mėsą. Šiltėjantys orai signalizuoja apie artėjantį šių gyvūnų rujos metą. Priešingai, nei šaltuoju metų laiku, pavasarį stirnino kailis keičiamas iš pilkos, į gražią kaštoniškai rudą spalvą. Gražiausias stirnino atributas jo ragai. Galima pamatyti įvairiausių ragų formas turinčius stirninus. Ragų storis taip pat yra tinkamumo ženklas jį sumedžioti , o geriausiais stirninais laikomi tie, kurie turi storiausius, aukščiausius ragus, ir, ties kaukolės pagrindu turinčius plačias rožes, kad tarp jų nebūtų vietos. Lyginant su senesniais stirninais, jaunesnių kūnai atrodo raumeningesni, grakštesni. Kiekvienais metais stirninai senėja, taip prarasdami savo ir fizinę formą, ir dydį, ir turėtas jėgas jaunystėje.

Jei medžiotojai kruopščiai prižiūri populiaciją, geriausia palikti aukščiausios kokybės stirninus gyventi ir tęsti veisimą. Atsakingesni medžiotojai medžioklės plotuose, tiek sezono ir ne sezono metu, stebi ir atrenka silpnesnius, senesnius stirninus, kuriuos reikėtų išbrokuoti atėjus metui. Pirmenybė sumedžioti visada teikiama sergantiems stirninams, kurie gali kelti grėsmę kitiems gyvūnams. Kruopščiai ir atsakingai kontroliuojant populiaciją, medžioklės plotuose bus stiprūs ir sveiki gyvūnai.

Maždaug vasaros viduryje prasideda ruja. Ruja priklausomai nuo geografinės padėties ir klimato gali įvykti skirtingu laiku. Ruja – gamtos reiškinys, kurį stebėti yra nuostabu, nes stirninai kovodami tarpusavyje tauškės ragais, dėl teisių poruotis su patelėmis. Rujos metu stirninai praranda atsargumą, ir puikiai reaguoja į vilbynes. Būtų ne pro šalį iki tol pasimokyti viliojimo meno. Mėgdžiojant stirnos patelės ar jauniklio garsą, galite suvilioti ne vieną rimtą stirniną. Išsigandęs stirninas pradeda loti panašiu į šuns balsą garsu. Šie garsai medžioklei sėlinant suteikia didelio jaudulio ir azarto jausmą.

Visos elninių rūšys pasižymės tomis pačiomis gyvybiškai svarbiomis vietomis, tačiau jos skirsis atsižvelgiant į konkretaus gyvūno, kurį medžiojate, dydį. Stirnos yra tarp mažesnių elninių rūšių, todėl gyvybiškai svarbūs organai ir mirtinos vietos yra mažesnės nei, pavyzdžiui, danielių. Mirtinos sritys yra širdis ir plaučiai, kaklas ir smegenys. Po šūvio į šiuos organus gyvūnas nugaiš, tačiau reikia atsižvelgti ir į kitus niuansus. Skandinavijos medžioklės tradicijose šūvių į galvą ir kaklą paprastai vengiama, o medžioklės etika gana tvirtai reikalauja šauti į širdį ir plaučius. Taip pat šaunant į galvą, rizikuojate sunaikinti taip trokštamo trofėjaus, ragus. Šaudami už peties (link kūno „centro“) jūs atliksite švarų šūvį nepažeisdami storesnių peties kaulų. Jei kulka pirma atsimuš į kaulus, įvyks staigi kulkos ekspancija, ir gyvybiškai svarbūs organai liks nepažeisti. Dažnai šūvis vistiek bus mirtinas, bet rizikuojate sužeisti stirniną, kuris gali nukeliauti labai toli, kol nesustos širdis. Šaudami už peties, būsite tikri, kad kulka prasiskverbs švariai, be ekspancijos anksčiau laiko.

Rekomenduojama įranga sėkmingai stirninų medžioklei priklauso nuo to, kaip planuojate medžioti. Paprastai medžiotojas praleidžia daug valandų, ieškodamas vos kelių sekundžių progos atlikti šūviui, todėl turima įranga turi mums padėti maksimaliai išnaudoti pasitaikusią progą. Medžioklė sėlinant, dažniausiai laikoma aktyvia medžioklės forma, kurioje daug vaikštai bandydamas susekti ir galu gale rasti tinkamą stirniną. Tačiau taip pat daugelis medžiotojų renkasi medžioklę tykojant iš bokštelio, taip sumažinant stirnino susidomėjimą Jumis. Atsižvelgiant į medžioklės plotų dydį ir tipologiją bei, be abejo, į medžiotojo įgūdžius ir patirtį, medžioti iš bokštelio gali būti taip pat veiksminga, kaip ir aktyviai sekti ir ieškoti stirnino.

Vasarą gali būti gana karšta, gerokai daugiau nei 30 laipsnių šilumos. Apsirengę sluoksniuotų drabužių principu jausitės gerai, bet greičiausiai net tada bus karšta. Kadangi stirninai turi puikią uoslę ir klausą, kvapų blokatoriaus naudojimas gali būti naudingas. Jų regėjimas yra ne toks puikus ir jiems sunku pamatyti detales. Todėl dėvėti maskuojančią aprangą nėra taip jau svarbu, svarbiausia , kad stirninas nepamatytų Jūsų judant. Taip pat reiktų pasirūpinti veido balaklava ir pirštinėmis, kad sujudėjus baidant uodus plikomis rankomis, stirninas Jūsų nepastebėtų. Taip pat reiktų turėti lengvus neperšlampančius batus, nors labiausiai patyrę stirninų medžiotojai kartais dėvi tik kojines, kad einant būtų kuo mažiau triukšmo. Nepaisant karščio faktoriaus, nerekomenduojama eiti su šortais , ar maikutėmis trumpomis rankovėmis, nes besėlinant galite papulti į erkių rojų. Erkės yra pavojingos, ir jas jums bus labai sunku pastebėti ant kojų, ar rankų ar, net tamsių drabužių, todėl geriausia pasiskiepyti ir dėvėti tinkamą aprangą. Visada pasitikrinkite ar neparsinešėte erkių po dienos pasivaikščiojimo miške!

Aktyviai sėlinant, šaudymo lazda suteiks didelę pagalbą norint atlikti nepriekaištingą šūvį. Niekada negali žinoti, kur atsidursi sėlinant, ar tą akimirką bus šaudymo atrama, todėl geriausia ją neštis su savimi. Karštis, nuovargis ir medžioklės įtampa gali turėti įtakos jūsų šaudymo įgūdžiams, kai pasitaikys proga sumedžioti stirniną, todėl šaudymo lazda yra rimtas pagalbininkas medžioklėje.

Antras svarbus aksesuaras yra jūsų optiniai prietaisai. Medžioklėje sėlinant turite būti pasiruošęs bet kokioms situacijoms, greičiausiai sutiksite ne vieną, o kelis stirninus, ir nebūsite tikri, ar kuris nors iš jų medžiotinas. Prieš nuspaudžiant gaiduką, turime būti tikri ar stirninas tinkamas. Geri žiūronai ir optika medžiotojo įrankių rinkinio pagrindinės dalys.

Medžioklės sėlinant neatsiejamas atributas – stirninų vilioklis. Rujos metu, daugelis medžiotojų paprasčiausiai palieka šautuvą namie ir keliauja į mišką praktikuotis vilioti stirninų. Viliojimas tai įgūdis, kurio neįvaldęs nepatyręs medžiotojas tikriausiai daugiau išbaidys stirninų nei jų privilios. Rujai besibaigiant, viliojimo efektyvumas krenta ir stirninai nebereaguoja į kvietimą.

Sumedžiotą stirniną medžiotojas lengvai gali patempti pats. Tačiau rankomis laikyti už ragų, galvos ar kaklo gali būti nepatogu, todėl patartina turėti su savimi pasiėmus virvę. Taip pat rekomenduojama su savimi turėti tinkamą peilį, gumines pirštines, kad būtų patogu ir komfortiška lupti gyvūną. Stirnino lupimui ir mėsos apdorojimui skirti peiliai paprastai yra su mažesniais ašmenimis, nes peiliai dideliais ašmenimis doroti stirninui yra nepatogūs. Galiausiai, nors kai kurie medžiotojai į žmogaus skleidžiamo kvapo mažinimo repelentus žiūri rimtai, naujokai gali naudoti repelentus nuo uodų, jų medžioklės parduotuvėse galite įsigyti įvairiausių. Nėra smagu, kai negali susitelkti į medžioklės procesą , kai tave atakuoja uodų būriai.

Nors pasirinkimas tarp kalibrų labai platus, atsidavęs stirninų medžioklėms medžiotojas, dažniausiai turės ir konkrečiai šiai medžioklės rūšiai skirtą graižtvinį ginklą. Pavyzdžiui Švedijoje vis dar labai populiarus kalibras 6,5×55 SE, kuriuo taip pat yra teisėtai medžiojami didieji gyvūnai, tokie kaip briedžiai. Svarbiausia parinkti tinkamus šovinius. Maži, lengvi, bet greiti kalibrai, tokie kaip .222 Remington ar .223 , veiks labai gerai, tačiau nebus pajėgūs sustabdyti didesnio gyvūno nei stirnos ir medžioti didesnius gyvūnus šiais kalibrais neteisėta. Daugelis ginklų gamintojų šiandien siūlo ginklus su keičiamais vamzdžiais, taigi turint kelis vamzdžius dingsta problema medžioti didesnius gyvūnus. Mažesni kalibrai padaro mažiau žalos sumedžioto gyvūno mėsai. Taip išvengiama jos bereikalingo išmetimo.

Šovinių pasirinkimas šios rūšies medžioklei labai platus. Priklausomai nuo šalies vis dažniau pastebima, kad švino kulkas draudžiama naudoti. Pasirinkdami šovinius būtinai atkreipkite dėmesį, kad 100 metrų atstumu džiaulių turi būti nemažiau 1000. Keletas pasiūlymų renkantis šovinius stirninų medžioklėms:

• Dideliems atstumams: Norma Bondstrike 6,5 creedmoore
• Norma Oryx .243 Winchester
• Norma TIPSTRIKE 308 Winchester

Kai jau turime pasiruošę reikalingą įrangą, ir kelias idėjas kaip medžiosime, galime dabar tai ir padaryti. Kaip ir kiekvienam medžioklės būdui geras pasiruošimas yra pagrindinis dalykas, o kruopštus medžioklės studijavimas ir praktika padės jums gauti daugiau naudos iš kiekvienos medžioklės.

Sėlinimas, reiškia atstumo mažinimą tarp Jūsų ir laukinio gyvūno, jam apie tai nieko neįtariant. Svarbiausi aspektai yra kvapas, triukšmas ir eisena. Stirninai turi puikią klausą ir uoslę, todėl pirmiausia reikia išsiaiškinti, kuria kryptimi pučia vėjas. Laikui bėgant, vėjo krypties nustatymas taps įpročiu ir Jūs tai darysite automatiškai. Svarbiausia sėlinti tyliai. Apskritai nėra naudinga greitai ateiti į medžioklės vietą, jei sėlindamas perspėsite kiekvieną gyvą padarą apie savo buvimą, dėl šios priežasties gyvūnas gali būti labai atsargus ir visai nepasirodyti. Jei gyvūnas bus atsargus ir budrus, užduotis jį sumedžioti bus neįgyvendinama. Bet jeigu jau taip nutiko, kad išgąsdinote gyvūną ir jis staiga pradėjo nuo Jūsų bėgti, reiktų greitai sukelti triukšmą, pavyzdžiui medžiotojai mėgsta tokiose situacijose sušvilpti. Daugeliu atveju stirninas sustos ir mėgins išsiaiškinti kas tai buvo, taip suteikdamas jums galimybę jį sumedžioti.

Kur medžioti stirninus? Kaip ir daugelis kitų gyvūnų patinų, taip ir stirninas į atviras vietas ateis nenoriai arba visai neateis. Yra senas medžiotojų posakis, kur yra stirnaitė, ten ateis ir stirninas. Bet patyrę medžiotojai žino, kad jis nenoriai atskleidžia savo buvimo vietą. Tokiu atveju reiktų pasivaikščioti po apylinkes ir jo paieškoti. Jei visgi pastebėsite stirnaitę, galite būti tikras , kad netoliese yra stirninas ir ši vieta tinkama jo sulaukti. Kol stirnaitė skabo žolę, stirninas dažnai lieka netoliese esančiuose krūmuose ir laukia kol labiau sutems , ir tik tada prisijungia prie jos. Svarbiausia šioje vietoje kantrybė. Pabandykite įdėmiai pasiklausyti ar stirninas neskleidžia jokių buvimo garsų netoli stirnos. Ir visgi jei stirninas nepasirodo, reiktų pasiieškoti kitos jo ganymosi vietos. Gal visgi pasikeitus vėjui jis užuodė, jus ar kol ėjote link jo buvote pastebėtas.

Kada geriausia medžioti stirninus? Kaip ir daugeliu atveju, ankstyvas rytas ir temstant vakare, turite daugiausia šansų pastebėti ir sumedžioti stirniną. Dienos metu jie dažniausiai būna pasislėpę ir neaktyvūs. Įnirtinga konkurencija rujos metu bus intensyvi visomis dienos valandomis. Stirninų aktyvumas mažėja , kai mažėja aplinkos temperatūra. Nei tauko, nei plauko!